- kiaulinukė
- kiaulinùkė sf. (2) 1. smulki bulvė, skirta kiaulėms šerti: Į vieną kaupą užkasėm kiaulinukès, į kitą – sėklines Gs. 2. žr. kiaulė 14: Miške yra daug kiaulinùkių Lzd.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kiaulinė — kiaũlinė sf. (1), kiaulìnė (2) 1. kiaulių šėrikė: Kiaulìnė po dvyleka kiaulių pašerdavo Lkv. Ana pristojo į dvarą už kiaulìnę Užv. Mūsų kiaũlinė turi darbo visą dieną Mrj. Kiaulinì būti baisi negarbė buvo Krš. 2. kiaulių tvartas: Vežam… … Dictionary of the Lithuanian Language